DAILĖ

Dabartinis Kauno arkikatedros bazilikos interjeras susiformavo per 350 metų. Bažnyčios architektūroje dominuoja gotikos ir renesanso stiliai, o interjere ryškiausias yra baroko sluoksnis su istorizmo (neogotika, neobarokas) ir XX–XXI amžių papildiniais. Tokia sankloda – baroko interjeras gotikos architektūros fone – Lietuvoje gana dažna.

XVII A. INTERJERO RELIKTAI

Seniausias bažnyčioje yra kairiosios, šiaurinės navos gale esantis įspūdingas medinis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius (brandusis barokas, XVII a. IV ketv.). Jis buvo įrengtas šventovėje dar nuo 1503 m. veikusios Švč. Mergelės Marijos literatų brolijos rūpesčiu. Dviejų tarpsnių altoriuje į visumą sujungtos medžio skulptūros, meistriška drožyba ir paveikslai (dail. Jonas Gotardas Berghofas, 1686 m.), vienijami išplėtotos idėjinės programos, skirtos šlovinti Dievo Motinai Marijai. Pirmojo tarpsnio paveikslą „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ supa rėmas su Lietuvoje itin retu „Jesės medžiu“ – tai tarsi Marijos ir Jėzaus genealoginis medis, rodantis Jo protėvius iki Senojo Testamento karaliaus Dovydo tėvo Jesės.

Dvylikos protėvių eilę užbaigia mažutė Dievo Motinos su Kūdikėliu Jėzumi pusfigūrė. Aplink antrojo tarpsnio paveikslą „Švč. Trejybė vainikuoja Švč. Mergelę Mariją danguje“ išdėstyti aštuoni medalionai su simboliais ir įrašais iš Marijai skirtos litanijos (pvz., invokaciją Regina Angelorum – „Karaliene Angelų“ įvaizdina dviejų angeliukų galvutės).

VĖLYVOJO BAROKO ALTORIŲ ANSAMBLIS

XVIII a. viduryje dėl kintančios mados ir nuolatinio gaisrų pavojaus didžiuosiuose Lietuvos miestuose senuosius medinius altorius imta keisti mūrinių altorių ansambliais, labiau atitinkančiais Tridento Susirinkimo nuostatas. Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios interjeras – vienas paskutiniųjų Lietuvos vėlyvojo baroko ansamblių. Gavus Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio fundaciją, septynių altorių ir sakyklos ansamblį 1773–1784 m. su pertraukomis sukūrė architektas Karolis iš Skarulių ir skulptorius Tomas Podgaiskis (12). Tai nulėmė ansamblio vienovę, kurioje galima įžvelgti nuoseklią ir harmoningą stiliaus kaitą nuo vėlyvojo baroko ir rokoko formų (didysis, kampiniai ir pirmieji du altoriai prie piliorių, sakykla) prie ankstyvojo klasicizmo ir Liudviko XVI stiliaus (paskutiniai du altoriai). Visi altoriai yra mūriniai, dviejų tarpsnių, puošti barokinių angelų skulptūromis ir gausybe iš stiuko lipdytų detalių. 2005–2008 m. restauruotas didysis, 2012 m. – abu kampiniai altoriai.

ATVAIZDAI

Altoriuose bei ant sienų įkomponuoti paveikslai ir skulptūros atspindi šioje šventovėje per XVII–XXI a. besikeičiančias pamaldumo tradicijas.

„Sopulingosios Dievo Motinos” paveikslas (XVI–XVII a. sandūra) yra seniausias šioje bažnyčioje. Apie jo stebuklingumą liudija aptaisai ir altoriuje kabantys gausūs votai – tikinčiųjų įžadų ir patirtų malonių ženklai ( 6) .

Anksčiau altoriuje buvusiame paveiksle „Triumfuojančioji Bažnyčia“ (dail. Jonas Bielinskis, 1706 m.) nutapyti įvairūs Katalikų Bažnyčiai, Lietuvai, Kaunui ar konkrečiai šiai bažnyčiai svarbūs šventieji, garbinantys Švč. Trejybę ir pagerbiantys Švč. Mergelę Mariją. Barokinės sąrangos, išraiškos ir idėjos kūrinyje sutelkti Tridento Susirinkime priimti postulatai, turėję sustiprinti Katalikų Bažnyčią ir įtvirtinti reformatų paneigtas nuostatas: Švč. Trejybės dogmą, Švč. Mergelės Marijos ir Visų Šventųjų gerbimo kultą, Atgailos ir Kunigystės sakramentus.

Ruošiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms, beveik visi senieji altorių paveikslai buvo pakeisti naujais. Juos 1891–1892 m. kaip auką Kauno katedrai nutapė talentingas tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis, paprašęs sumokėti tik už drobę ir dažus. Iš jo sukurtų keturiolikos paveikslų šventovėje liko dešimt (altoriuose: „Šv. Stepono nužudymas“ (3), „Apreiškimas“ ( 4), „Išminčių pagarbinimas“ ir „Šv. Kazimieras“ ( 7), „Šv. Juozapas“ ir „Šv. Mykolas Arkangelas“ ( 8); altoriniai ant sienų: „Šv. Petro stebuklingas išvadavimas iš kalėjimo“, „Šv. Teklė“; monumentalūs navų galuose: „Stebuklingoji žūklė“ ir „Šv. Pauliaus pašaukimas“).

Įkūrus Nepriklausomą Lietuvą, bažnyčioje vėl atgijo brolijų ir draugijų veikla. Apie jų dalyvavimą bažnyčios gyvenime liudija altorių antruosiuose tarpsniuose esantys „Šv. Zitos“ (5) ir „Šv. Antano Paduviečio“ (6) paveikslai (dail. Petras Kalpokas, 1921 m.), užsakyti Zitiečių draugijos ir Tretininkų brolijos narių. Švč. Sakramento brolijos rūpesčiu 1929 ir 1931 m. kampiniuose altoriuose atsirado Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Marijos Širdies statulos (3, 4), sukurtos Italijoje iš balto Kararos marmuro (skulpt. Pietras Pirainas) ir atspindinčios XIX–XX a. itin suklestėjusį pamaldumą.

Šoniniame altoriuje (5) nuo 2001 m. buvo Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos paveikslas (XVII a. I ketv.), anksčiau garsėjęs malonėmis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bernardinų bažnyčioje; jis laukia sugrįžimo į savo šventovę. 2013 m. čia įrengtas Pal. Jono Pauliaus II altorius su jame pagerbiama šio palaimintojo popiežiaus kraujo relikvija. Taip paminėtas popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje ir Kauno arkikatedroje bazilikoje 20-ties metų jubiliejus.

SIENŲ TAPYBA

Sienų tapyba, dengianti beveik visą bažnyčios sienų ir skliautų plotą, sukurta 1894 m. aliejumi dailininko Jano Čajevičiaus (10). Ant vidurinės navos šoninių sienų virš arkų nutapyti aštuoni dideli siužetiniai paveikslai, kairėje pusėje skirti šv. Petrui, dešinėje – šv. Pauliui. Likusį sienų ir skliautų plotą dengia simboliniai figūriniai ir augaliniai neobaroko ornamentai.

VARGONAI

su neogotikiniu prospektu buvo sukurti 1882 m. Vilniaus vargonų meistro Juozapo Radavičiaus. Šie romantiniai trijų manualų ir 63 registrų vargonai ilgiau nei šimtmetį buvo didžiausi Lietuvoje.

ŠVČ. SAKRAMENTO KOPLYČIA

1895–1898 m. prie presbiterijos pietinės sienos pastatyta Švč. Sakramento koplyčia (arch. Florijonas Vyganovskis), yra tarsi savarankiška šventovė, turinti visą būtiną įrangą: altorių, klausyklą, vargonų tribūną, stales ir suolus. Tai vienanavė, trijų travėjų, labai vientisa ir darni erdvė, visa išpuošta neogotikos stiliaus dekoru (dail. Janas Česlovas Moniuška ?). Pagrindinis koplyčios akcentas – Jėzaus Krikšto altorius (dail. E. Walchas, Tirolis, 1895–1898 m.) (11). Nuo 2005 m. koplyčioje vyksta Švč. Sakramento adoracija.

PO 1990 METŲ

Atkurtos Lietuvos laikotarpiu siekiama šventovę sutvarkyti pagal Vatikano II Susirinkimo liturgijos atnaujinimo nuostatas (presbiterijos erdvės pertvarkymas ir altoriaus mensos atsukimas į tikinčiuosius, pamaldumo sutelkimas ties didžiuoju altoriumi) bei profesionaliu restauravimu atverti šioje šventovėje per penkis šimtmečius sukauptus tikėjimo, kultūros ir meno lobius.

© Tekstas dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės, 2013