šreikšdama savo tikėjimą realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje, Bažnyčia skelbia tokią eucharistiniais pavidalais esančio Viešpaties tylaus adoravimo prasmę: Kristaus buvimas šiame Sakramente išplaukia iš šv. Mišių aukos ir siekia sakramentinės bei dvasinės bendrystės, kad malda prieš šiame Sakramente esantį Viešpatį būtų galima papildyti vienybę su Kristumi, kuri yra pasiekiama priimant šv. Komuniją.
Adoracija tik pratęsia Velykų slėpinio šventimą, kuriame prisikėlęs Viešpats duoda savo Kūno nariams gyvybę taip, kad jie gali pagilinti savo tikėjimą, viltį ir meilę ir tapti auka, įgalinančia juos dalyvauti Bažnyčios ir pasaulio užtarime pas Kristų. Savo eucharistiniu buvimu Kristus slėpiningu būdu lieka tarp mūsų kaip Tas, kuris mus pamilo ir paaukojo save už mus (Gal 2, 20).
Pagrindiniai Švenčiausiojo Sakramento adoracijos tikslai: išpažinti tikėjimą Švenčiausiame Sakramente esančiu gyvuoju Kristumi; pratęsti pagarbą Dievui, kurią šv. Mišiose drauge su Kristaus auka teikiame Šventojoje Dvasioje.
